Įdomūs faktai

Slaugos namuose gyvenantis katinas Oscaras nuspėja mirtį

a1Kai mokslininkas dr. Davidas Dosa pirmą kartą išgirdo apie tai, kad santūrus katinas, gyvenantis slaugos namuose JAV, reguliariai nuspėja pacientų mirtį, prie jų glaustydamasis paskutinėmis jų gyvenimo akimirkomis, jis buvo nusiteikęs skeptiškai.

Tačiau D. Dosos ir jo kolegų abejonės dingo, kai per penkerius metus jie suskaičiavo apie 50 teisingų „išpranašavimo“ atvejų. Šis procesas aprašytas jo knygoje, kuri pasirodė šią savaitę, pavadinimu „Making Rounds With Oscar: The Extraordinary Gift of an Ordinary Cat“ („Oscaro apsilankymai: nepaprasti paprasto katino gebėjimai“). Keistas katino talentas pribloškė D. Dosą, tačiau, jo teigimu, tikroji Oscaro vertė – jo atkaklus ir primygtinis buvimas šalia ligonių jų mirties valandą.

„Žmones iš tiesų labai guodžia mintis, kad katinas buvo šalia ir gali būti šalia, kai jų artimas žmogus miršta, – sako D. Dosa. – Kad jis budi, kai jie negali būti šalia.“

D. Dosa, 37 m. geriatras ir Brown universiteto profesorius, dirba slaugos namuose „Steere House“, kuriame slaugomi ligoniai, sergantys silpnaprotyste. Paprastai čia patenka sunkiausių stadijų ligoniai, kurie jau negali kalbėti, nebeatpažįsta savo artimųjų ir gyvena atminties nuotrupose.

Profesorius baiminosi, kad ligonių artimieji bijos gauruotos „giltinės“, ypač po to, kai 2007 m. D. Dosa parašė esė apie Oscarą leidinyje „New England Journal of Medicine“. Tačiau dauguma slaugytojų ir ligonių artimųjų džiaugiasi Oscaru ir jo guodžiančiu buvimu šalia sunkią valandą
. Katinas ne kartą buvo paminėtas pranešimuose apie mirtį ir nekrologuose.

„Galbūt jie mato tai, ką nori matyti, bet tai jiems suteikia paguodą labai sunkiu gyvenimo momentu“, – sako jis.

Slaugos namuose rainas katinas Oscaras atsirado 2005 m., nes „Steere House“ darbuotojai norėjo, kad jų įstaigoje vyrautų namų atmosfera, o naminiai gyvūnai paprastai ją sukuria. Jie žaidžia su aplankyti artimųjų atvykusiais vaikais ir išblaško bei pralinksmina ne tik pacientus, bet ir gydytojus.

Praėjus metams slaugos namų darbuotojai pastebėjo, kad katinas dienas leidžia vaikščiodamas iš kambario į kambarį. Jis apžiūrėdavo ir apuostydavo pacientus, bet ilgiau likdavo tik su tais pacientais, kuriems gyventi būdavo likusios tik kelios valandos.

Jis nė karto nesuklydo ir visuomet tiksliai nuspėdavo mirties laiką, todėl ilgainiui slaugos namų darbuotojai – įskaitant ir D. Dosą – kviesdavo artimuosius, kai tik Oscaras išsitiesdavo šalia ligonio, kuris paprastai būdavo tokios sunkios būklės, kad katino jau nebepastebėdavo. Jei mirštančiojo durys būdavo uždarytos, Oscaras draskydavo jas nagais ir braudavosi į vidų.

Knygoje D. Dosa neaiškina moksliškai šio keisto fenomeno, jis tik pateikia teorijas, kad galbūt katinas mėgdžioja slauges, kurios jį užaugino, arba gal jis užuodžia mirštančiojo kūno ląstelių kvapą kaip šunys, kurie, anot mokslininkų, naudodamiesi uosle gali nustatyti vėžį.


Šaltinis: www.delfi.lt

Atgal