DUK

DUK - tai dažniausiai užduodami klausimai.

Šioje skiltyje pasistengsime sistemiškai pateikti atsakymus į visus aktualius klausimus, susijusius su Abisinijos veislę bei kitus katės/katino priežiūros klausimus. Skiltis bus nuolatos atnaujinama.

Tikimės, jog čia rasite atsakymu ir į savo klausimus.

Sterilizuoti/kastruoti ar ne...?

NUOTRAUKOS darytos veterinarinėje klinikoje 2011.11.03 d. - PIOMETRA (pūlinis gimdos uždegimas). Katės svoris iki operacijos 3,5 kg. Gimdos su pūliu svoris 0,9 kg. Katei 11 metų. Šeimininkai iš principo nesterilizavo (nes tai yra "prieš gamtą"), nors žinojo, kas yra sterilizacija ir kuo tai gresia gyvūnui. Atnešė į kliniką nes katė kelias dienas nesituštino. Katę skubiai buvo operuota. Normalus gimda yra degtukų dėžutes dydžio, tai kas ant foto - gimda, pripildyta pūlio. Katei pasisekė, kad ją laiku atvežė. Vienas nesėkmingas šuolis ir gimda būtų plyšusi, o pūlis ištekėtų į pilvo ertmę. Tuomet jos išgelbėti nepavyktų ir ji mirtų nuo kankinančios mirties arba nuo eutanazijos. 


1


Pastaruoju metu vis daugiau gyvūnų savininkų ryžtasi sterilizuoti ar kastruoti savo augintinius. Ir, žinoma, prieš apsisprendžiant yra apsvarstoma daugybė "už" ir "prieš" - iškyla klausimas, ar iš tikrųjų tai nepakenks gyvūnui.
Veterinarų nuomonė šiuo klausimu yra viena - jeigu nėra planuojama gyvūną veisti, geriausia sterilizuoti jį jauname amžiuje ( 6-12 mėn., priklausomai nuo gyvūno rūšies, veilsės ir kitų faktorių). Ypač svarbu sterilizuoti į lauką einančius katinus ir kates, kadangi kitu atveju, katės veda kačiukus 3 - 4 kartus metuose, o tai jas labai išvargina, daugėja beglobių ir ligas platinančių gyvūnų, valkataujančių gatvėse.

Sterilizacija ir kastracija yra naudingos tiek šeimininkui, tiek pačiam gyvūnui.

Nesterilizuotos katės ankstyvą pavasarį darosi neramios. Jų elgesys labai pasikeičia: jos nuolat garsiai kniaukia, raičiojasi žeme, tampa dirglios, dažniau šlapinasi ir tokiu būdu ieško patino, kurie „prišaukti" katės taip pat garsiai kniaukia neduodami ramybės bei žymėdami teritoriją.

 

Patinai šiuo laikotarpiu stengiasi pabėgti iš namų, o pabėgę gali negrįžti ištisas savaites. Pabėgę patinai veliasi į pjautynes bei kovoja su laukiniais katinais dėl teritorijos ir patelių, todėl dažnai namo grįžta sužeisti, purvini, alkani, išsekę ir į namus gali pernešti parazitų, infekciją ar ligas.

Jei patinui nepavyksta ištrūkti iš namų, tuomet jo šeimininko namai taps ta teritorija, kurią katinas ims žymėti šlapimu.

O šiuo periodu katino šlapimas įgauna ypač smarkų dvoką.

 

Iškastravus katiną, jis nustoja žymėti teritoriją, todėl namuose išnyks nemalonus kvapas.

Katinui nebeliks poreikio ieškotis patelės ir poruotis, augintinis nebėgs iš namų, nebus agresyvus ir todėl patirs mažiau traumų.

 

Sterilizuota katė tampa ramesnė, ji nebejaus poreikio poruotis ir nesusilauks palikuonių.

Įdomu tai, kad kastruoti katinai bei sterilizuotos katės gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Ši operacija sumažina įvairių susirgimų galimybes. Dažniau serga nekastruoti gyvūnai, pavyzdžiui, gimdos, prostatos, kiaušidžių, sėklidžių uždegimu ar vėžiu.

Operacija jaunystėje

Kastracija atliekama patinams pašalinant sėklides, o sterilizacija - patelėms pašalinant kiaušides ir gimdą.

Sterilizacija yra kiek sudėtingesnė operacija nei kastracija, nes reikia prapjauti pilvą. Tačiau baimintis nėra ko. Atliekant šias operacijas yra naudojama narkozė, todėl augintinis nieko nejus.

Jei šeimininkas neplanuoja gyvūno veisti, visuomet patariama atlikti šią operaciją kačiukui esant jaunam.

Katės lytiškai subręsta kur kas anksčiau, nei daugelis žmonių mano. Jiems sunku patikėti, kad dar maži, nesuaugę kačiukai jau patys gali tapti tėvais.

 

Kačių augintojai tiki, kad katę reikia sterilizuoti prasidėjus pirmajai rujai. Tačiau ši nuomonė yra klaidinga. Katės lytiškai subręsta 5 - 6 mėnesių, katinai - kiek vėliau.

Jei žmogus įsigijo jau suaugusį gyvūną - ne bėda. Ir vyresnio amžiaus gyvūnus galima ir kastruoti, ir sterilizuoti.

Svarbu žinoti, kad katėms ne bet kuriuo laiku leidžiama atlikti sterilizaciją. Tam visiškai netinkamas metas yra rujos laikotarpis. Tačiau jai pasibaigus operaciją atlikti galima.

Katės nutunka

Daugelis žmonių skundžiasi, jog, atlikus operaciją, jų augintinis nutuko.

Po operacijos išnykus lytiniam potraukiui, šie gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni ir todėl jų apetitas pagerėja.

Katė ėda daugiau, o šeimininkas šeria gausiau. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl katės po sterilizacijos ar kastracijos nutunka.

Tačiau nutukimo galima išvengti ėdalą normuojant.

Taip pat galima rinktis specialias kastruotiems gyvūnams skirtas dietas.

 

Taigi išvardijus viską aukščiau paminėta, galima reziumuoti sekančiai:

Sterilizacija ar kastracija:

  • padės išvengti nepageidaujamo prieauglio;
  • apsaugos nuo gimdos, kiaušidžių, prostatos, sėklidžių, pieno liaukų uždegimų bei navikų, kurie ypač dažnai pasitaiko pas nesterilizuotus ir neveisiamus vyresnio amžiaus gyvūnus;
  • nebeliks nepatogumų susijusių su ruja ir kalių tariamu nėštumu;
  • gyvūnai nebejaus poreikio ieškoti partnerio, kadangi nebeliks instinkto poruotis. Taigi, jie rečiau pabėgs, taps ne tokie agresyvūs, kadangi nebereikės kovoti dėl teritorijos ir patelių, patirs mažiau traumų, rečiau sirgs užkrečiamomis ligomis;
  • katinai nustos žymėti teritoriją namuose, išnyks nemalonus šlapimo kvapas.

Dažniausiai nuo operacijos sulaiko keli mitai:

  • sterilizuotas gyvūnas taps vangus, pasikeis jo charakteris. Iš tikrųjų operacija negali pakeisti gyvūno charakterio. Kartais po sterilizavimo ar kastravimo pagerėja apetitas, kadangi gyvūno nebevargina stresai del rujų, poros paieskos, kovos už teritoriją, ir, neribojant pašaro, šuo ar katė gali nutukti. O tada jie, žinoma, tampa vangesni, mažiau žaidžia. To visiškai išvengti galima kontroliuojant pašaro kiekį arba parenkant specialias kastruotiems gyvūnams skirtas dietas;
  • gyvūnas patirs stresa, nes nebegalės turėti palikuonių. Čia mes jau pritaikome žmogišką mastyma. Nes po operacijos nebeveikiant lytiniams hormonams, gyvūnai nebejaučia poreikio susilaukti palikuonių. Taigi, nėra ir jokio streso. Didžiausią sresą patiria nesterilizuoti ir neveisiami gyvūnai, ypač katės ir katinai;
  • reikėtų leisti patelėms nors kartą susilaukti palikuonių. Iš tikrujų, geriausia jas sterilizuoti iki pirmos rujos, arba kuo anksčiau po jos, kadangi sterilizavus po jauniklių arba vyresniame amžiuje, rizika sirgti ginekologinėmis bei pieno liaukų ligomis lieka beveik tokia pati aukšta, kaip ir neoperuojant.

Operaciją visada atlieka kvalifikuotas veterinarijos gydytojas, pati jos technika priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, sveikatos būklės ir tt. Operuojant taikoma bendroji nejautra. Gydytojas visada smulkiai paaiškins, kaip paruošti gyvūną operacijai ir kaip prižiūrėti po jos. Svarbiausia laikytis visų gydančio gydytojo nurodymų. Po operacijos dažniausiai yra skiriamas antibiotikų kursas pooperacinėms komplikacijoms išvengti. Labai svarbu, kad gyvūnas nelaižytų siūlių, kurios yra nuimamos po 7-10d. Tam yra naudojamos specialios plastikinės apykaklės arba medvilniniai marškinėliai. Gyjanti žaizda po kelių dienų ims stipriai niežtėti ir jei gyvūnas ją laižys, žaizda šus, blogai gis, gali prasidėti pūlinga infekcija ar gyvūnas tiesiog per anksti nusiims siūles. Jeigu žaizda gyja gerai, patiems nereikia jos niekuo plauti ar tepti. Po operacijos kurį laiką reikėtų vengti didesnių krūvių, neisleisti gyvūnų vienų į lauką, nemaudyti. Katinų dėžutėse esanti smėlį reikėtu 4-5 dienom pakeisti popieriumi, nes smėlis gali prilipti prie žaizdelės ir apsunkinti gyjimą.

Taigi, kastravimas žymiai pagerins jūsų augintinio sveikatą ir gyvenimo kokybę. Dar nedaugelis žino, kad paėmus gyvūną iš Vilniaus karantinavimo stoties, jis bus nemokamai sterilizuojamas ar kastruojamas bet kurioje iš miesto veterinarijos gydyklų. Taip pat, kartą per metus vyksta akcijos, kai pensininkų ir socialiai remtinų asmenų gyvūnai yra operuojami nemokamai, todėl visi turi galimybę suteikti savo augintiniams gyvenimą be rūpesčių.

Šaltiniai:

vet. gydytoja Laura Udraitė (www.vetklinika.lt)

http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/seima/



Atgal